Parodos „Siela kalba“ atidarymas

Lina Kava apie save:

Visada jaučiau, kad kūryba yra mano vidinė erdvė, kurioje aš semiuosi ramybės net kai gyvenimo kelias veda per patirtis ir pasirinkimus.

Piešimas yra šalia – tyliai, bet nuosekliai. Esu dėkinga likimui, kad sutikau Virginiją – dėstytoją, su kuria atsiskleidė mano kūrybiškumas kitu lygiu. Šviesokaitoje galėjau nebijoti improvizuoti, tyrinėti įvairias technikas, gauti palaikymą ir tobulėti.

Ši paroda – mano pirmas atviras žingsnis į pasaulį. Tai ne tik darbai, bet ir mano vidinio kelio dalis.

Šalia piešimo, lygiagrečiai, rašymas yra mano vidinis balsas. Rašyti man – kaip kvėpuoti. Per žodžius išsilaisvina emocijos, jos paliečia sielą, gydo, leidžia geriau suprasti save.

Rašymas ir piešimas eina koja kojon – tai dvi mano kūrybos kalbos, per kurias kalba siela. Savo kūryboje tyrinėju vidines būsenas, atskleidžiu moterišką energiją, individualumą, transformaciją ir ryšį su savimi, leisdamasi į švelnų grafito dulkių ir gyvybingų akrilo potėpių dialogą.