„Erasmus+“ programa: choro dirigentės Ilonos Zalanskienės kelionė į Norvegiją

Praėjusių metų birželio mėnesį, Lietuvos chorų sąjunga paskelbė kvietimą chorų dirigentams dalyvauti europinėje „Erasmus+“ programoje. Projekte dalyvaujantiems chorų vadovams suteikiama galimybė stebėti kitų Europos chorų repeticijas, bendrauti su kolegomis, pasikeisti nuomonėmis dėl darbo metodikos, choro vokalo formavimo principų, gauti naujo ir įdomaus repertuaro. Taip pat, tai galimybė užmegzti kontaktus ir aptarti chorų bendradarbiavimo planus ateityje.

Pagal šią „Erasmus+“ programą, į svečias šalis užsiregistravo vykti net 10 Lietuvos chorų vadovų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Varėnos, Raseinių ir Kaišiadorių. Vienas iš jų – Varėnos kultūros centro mišraus choro „Harmonija“ vadovė Ilona Zalanskienė, kuri kartu su Raseinių rajono kultūros centro mišraus choro „Šatrija“ vadovu Gražvydu Jegnoru, vasario 2–8 dienomis lankėsi Osle, Norvegijoje. I. Zalanskienė turėjo unikalią galimybę stebėti Oslo nacionalinės filharmonijos simfoninio orkestro ir mišraus choro repeticijas ruošiant W. A. Mozarto „Requiem“, susipažinti su norvegiškos chorinės kultūros subtilybėmis. Apie patirtį ir įspūdžius muzikę kalbino muzikologė Lukrecija Stonkutė.

Kaip vertinate „Erasmus+“ mainų programą chorų vadovams? Kuo ji buvo naudinga Jūsų profesiniam tobulėjimui?

Ši programa – puikus įkvėpimo šaltinis. Ypač vertinga buvo pažintis su Norvegijos chorine kultūra, darbo metodais, dirigentų kūrybiškumu ir profesionalumu, pagarbiu darbo santykių modeliu. Turėjau galimybę stebėti Oslo nacionalinės filharmonijos simfoninio orkestro (vad. Klaus Mäkelä) ir mišraus choro (vad. Øystein Fevang) repeticijas ruošiant W. A. Mozarto „Requiem“. Pamačiau ir repeticijų užkulisius, pabendravau su chorų vadovais ir choristais, pajutau jų darbo kasdienybę bei repeticijų atmosferą.

Kokie darbo metodai nustebino ar įkvėpė?

Buvo nepaprastai įdomu stebėti kūrinio interpretacijos kūrimo procesą nuo pirmųjų repeticijų su koncertmeisteriu iki generalinės repeticijos su orkestru ir galutinio pasirodymo, kuris sulaukė gausių žiūrovų ovacijų. Įspūdį paliko choristų susikaupimas, drausmė, pagarba vieni kitiems bei dirigentų gebėjimas išsakyti pastabas ramiai ir konstruktyviai, taip sukuriant motyvuojančią darbo aplinką.

Ar pastebėjote unikalių dirigavimo, vokalo lavinimo ar repertuaro formavimo bruožų?

Ypatingai įsiminė dirigento K. Mäkelä dėmesys chorui – jis kruopščiai dirbo su štrichais, frazuote ir teksto tarimu. Įkvėpė ir pozityvi repeticijų atmosfera: čia niekas nebijo kartoti klaidų, nes žino, kad svarbiausia – tobulėjimas. Choristai vieni kitiems padeda, yra labai drausmingi ir atidūs. Oslo filharmonijos choro dirigentas. Fevang kolektyvui vadovauja jau 19 metų ir daug dėmesio skiria vokalo lavinimui. Keletą jo taikomų vokalinių pratimų ketinu pritaikyti ir savo darbe. 

Ar ši patirtis paskatino Jus į repertuarą įtraukti naujus kūrinius ar aranžuotes?

Kadangi stebėjau vien tik W. A. Mozarto „Requiem“ repeticijas, tad su savo choru taip pat norėčiau paruošti kelias kūrinio dalis. Dargi būtų įdomu suorganizuoti projektą, apjungiant kelis chorus bendrai interpretacijai!

Kokių naujų dirigavimo ar chorinio darbo metodikų išmokote? Kaip jos gali praturtinti Jūsų kasdienį darbą?

Įsitikinau, kad taupūs, tikslūs dirigento judesiai yra kur kas efektyvesni nei perteklinis mostų demonstravimas.

Kaip atrodė Jūsų dienotvarkė Osle? Ar turėjote galimybę dalyvauti kitose kultūrinėse veiklose?

Tikrai turėjau gausią kultūrinę programą! Lankiausi Edvardo Muncho muziejuje, Gustavo Vigelando skulptūrų parke, nacionaliniame dailės muziejuje, Oslo operos ir baleto teatre, kur stebėjau įspūdingą Giuseppe Verdi operos „Otelas“ pastatymą bei nacionalinėje filharmonijoje. Dargi aplankiau Oslo universitetą, nacionalinę biblioteką. Oslas paliko neišdildomą įspūdį savo švara, tvarka ir draugiška atmosfera.

Kokią patirtį ar idėjas labiausiai norėtumėte perduoti Lietuvos chorvedžiams ir choristams?

Labiausiai norėčiau, kad mūsų choristai dainuotų su tokiu pat džiaugsmu ir entuziazmu, kaip Norvegijoje. Svarbiausia – ne balsų skaičius, o nuoširdumas ir bendrystė.

Parengė muzikologė Lukrecija Stonkutė