Gedulo ir vilties dienos minėjimas Varėnoje

Gedulo ir vilties dieną varėniškiai ir miesto svečiai paminėjo maldomis, klasikine muzika po bažnyčios skliautais ir susikaupimo bei pagarbos akimirkomis prie paminklo bei kryžiaus tremtiniams. Susibūrė, kad prisimintų vieną skaudžiausių mūsų tautos istorijos puslapių – 1941 metų birželio 14-ąją, kai pradėjo vykti pirmieji masiniai lietuvių trėmimai į Sibirą. Tądien, kai tyliai, be jokio teismo ar kaltinimų, iš savo namų buvo išplėšti tūkstančiai žmonių – šeimos, vaikai, senoliai, intelektualai, o skausmas ir netektis palietė kone kiekvieną Lietuvos kampelį.

Tačiau šią dieną minime ne tik kaip gedulo, bet ir kaip vilties dieną. Tremtyje žmonės išlaikė orumą, meilę savo Tėvynei, kalbai ir kultūrai. Ši stiprybė tapo pamatu laisvės siekiui, kuris vėliau suvienijo mus visus.

Tad neatsitiktinai po Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios skliautais skambėjo Taivano filharmonijos kamerinio ansamblio muzika. Tai – ypatinga dovana. Tolimo krašto muzikantai savo meninės raiškos kalba prisilietė prie mūsų tautos atminties ir skaudžios istorijos. Muzika atveria širdis tam, kas buvo, ir tam, kas išlieka. Kad niekada neužmirštume – ir niekada neprarastume tikėjimo.

Svečių ansamblis suteikė itin retą galimybę pasiklausyti Taivano liaudies muzikos ir dar nepažintų šios šalies autorių. Muzikantai publikai parengė ir malonią staigmeną – kaip artimos bičiulystės ir abiejų tautų laisvės ženklą – jų interpretuojamą Juozo Naujalio „Svajonę“.

Susirinkusiems bažnyčioje jautrų žodį tarė Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta ir Taivano atstovybės ambasadorė Constance H. Wang.

Gedulo ir vilties minėjimo dalyviai susibūrė prie prie paminklo tremtiniams. Klausė tremtinių dainų, padėjo gėles ir stebėjo „Ąžuolo“ gimnazistų atliekamą kompoziciją „Prarasti namai“. Renginio pabaigoje prie  Tremtiniams ir politiniams kaliniams pastatyto kryžiaus buvo uždegtos atminties žvakės.