
Šeštadienį Varėnos kultūros centro mažojoje salėje, Pasidainavimų vakare, darniai skambėjo liaudies dainos. Šiuo renginiu ne tik minėjome, bet ir pradėjome lietuvių liaudies dainų metus Varėnoje.
Vakaro šeimininkė Morta Elžbieta Bieliukaitė gausiai susirinkusius dalyvius ne tik paragino dainuoti kartu, bet ir mokytis šių nuostabių dainų vieniems iš kitų, kadangi šios dainos yra mūsų tautos nematerialus paveldas, kurį reikia puoselėti ir saugoti, perduoti iš kartos į kartą.
Į pasidainavimų vakarą Varėnoje atvyko trys folkloro ansambliai: Varėnos kultūros centro „Žeiria“ (vad. Vaida Naruševičiūtė), Merkinės kultūros centro „Kukalis“ (vad. Laimutė Jakštienė) ir Marcinkonių folkloro ansamblis (vad. Rimutė Avižinienė), kurie dainavo būtent savo krašto pateikėjų/dainininkų dainas.
„Kukalis“ dainavo Genės Milaševičienės-Širvinskaitės užrašytas dainas, „Žeiria“ – Onos Naujūnienės-Naujalytės, o Marcinkonių folkloro ansamblis – Marės Gaidienės-Petrušytės ir Juozo Averkos dainas. Visi trys folkloro ansambliai pasidalino pasakojimais ir istorijomis apie šiuos pateikėjus.
Etninės kultūros globos taryba, pritariant Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui, nutarė 2025 metus paskelbti atmintinais Lietuvių liaudies dainų metais. Šiais metais sukanka 200 metų nuo pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio ir dainų tyrinėjimo paskelbimo. 1825 m. yra laikomi lietuvių folkloristikos pradžia, o Liudviko Rėzos išleistas dainų rinkinys paskatino nuo XIX a. suaktyvėjusią kitų reikšmingų lietuvių liaudies dainų rinkinių leidybą.
Lietuva garsėja ypač gausiais liaudies dainų archyvais, o 1935 m. įkurtas Lietuvių tautosakos archyvas 2025 metais minės savo 90-metį. Taryba atkreipia dėmesį, kad lietuvių liaudies dainos itin svarbios lietuvio savimonei, dėl to per porą šimtmečių Lietuva įgavo dainų krašto įvaizdį, o dainuojamoji revoliucija padėjo Lietuvai susigrąžinti nepriklausomybę.